- raudonmargis
- raudonmar̃gis, -ė adj. (2) NdŽ, raudónmargis (1) BŽ38; N 1. raudonai margas: Pasisodysim ir šią raudonmar̃gę jurginę Mrj. Užmynė raudonmargį musmirį Žem. Ten, kur palangėms stiepias sužiurę žemčiūgų žiedai, kur raudonmargę kreipia kepurę jurginų pulkai Mair. Skrynia buvo aukšta, žalia, viršuje ir priešakyje papuošta raudonmargėmis gėlėmis Pč. Sigutė turi ant baltų marškinių raudonmargę drobę Vd. 2. K rusvai margas: Mun tinka tas raudónmargis [gaidys] KlvrŽ. ║ raudai margas: Tarp tų atžalų ganėsi didelis raudonmargių [galvijų] būrys, rupšnodamas sodrią žolę Pt.
Dictionary of the Lithuanian Language.